gm_1_072_lit.pdf

ĮRAŠO MOKINYS

PAPILDO

PRIEŽIŪROS TARNYBA

MOKINIO KODAS

MOKINIO GIMIMO DATA

vieta

lipdukui

su kodu

metai

mėnuo

diena

disleksija

GIMNAZIJOS TREČIOS KLASĖS

MATEMATIKOS IR GAMTOS DALYKŲ

EGZAMINAS

Instrukcija moksleiviui

1. Patikrink, ar egzaminų rinkinyje yra 14 puslapių.

Jeigu truktų lapų, ar šiaip kas užkliūtų, pranešk mokytojui.

2007 BALANDIS

2. Šiame puslapyje ir atsakymų lape įrašyk savo kodą ir gimimo datą.

3. Atidžiai skaityk visus tekstus ir užduotis.

4. Uždavinių sprendimus užrašyk juodos spalvos šratinuku arba

plunksna. Nevartok korektoriaus.

Darbo laikas:

120 minučių

5. Uždaviniai nuo 1 iki 25 turi pateiktus keturis atsakymus: A, B, C, D.

Jiems atsakymų lape atitinka toks langelių išdėstymas:

Galimų gauti

balų skaičius: 50

Parink tiktai vieną atsakymą ir jam atitinkantį langelį padažyk

šratinuku, pvz., jeigu pasirinkai atsakymą "A", tai šitaip:

6. Žymėdamas atsakymus, stenkis neklysti, bet jeigu jau apsirikai,

klaidingai pažymėtą atsakymą apibrauk ratuku ir pažymėk kitą .

7. Nurodytose vietose aiškiaiįrašyk uždavinių nuo 26 iki 34 sprendimus.

Klaidingus atsakymus perbrauk.

8. Redaguodamas uždavinių atsakymus, gali pasinaudoti juodraščiu.

Užrašai juodraštyje nebus tikrinami ir vertinami.

Sėkmės!

GM-1-072

Informacija uždaviniams 1. – 6.

Jūros druskingumas nustatomas ištirpintos druskos gramų kiekiu viename jūros

vandens kilograme ir pateikiamas promilėmis (‰). Vidutiniškai viename jūros vandens

kilograme yra 34,5 g ištirpintų įvairių druskų (kitaip sakant: vidutiniškas jūros vandens

druskingumas yra lygus 34,5‰).

Baltijos jūros druskingumas (vidutiniškai 7,8‰) yra žymiai mažesnis negu

vandenynų, ką galima paaiškinti baseino dydžiu (didelis upių vandens pritekėjimas), klimato

sąlygomis (mažas garavimas) bei ribotu vandens keitimusi su vandenynų resursais.

Baltijos jūros

druskingumas

valstybių sienos

laivo kelias

druskingumo

izolinijos

Pagal: J. Kondracki, Geografia fizyczna Polski, Warszawa 1988.

Uždavinys 1. (0-1)

Įveikdamas kelią iš Kopenhagos į Oulu, laivas plaukia per Baltijos jūros vandenis, kurių

druskingumas

A. mažėja.

B. didėja.

C. nesikeičia.

D. pradžioje didėja, vėliau mažėja.

Uždavinys 2. (0-1)

Laivas, kuris plaukė iš Kopenhagos į Oulu, judėjo

A. pietryčių kryptimi.

B. pietvakarių kryptimi.

C. šiaurės-vakarų kryptimi.

D. šiaurės-rytų kryptimi.

Puslapis 2 iš 14

Uždavinys 3. (0-1)

Sąlyginai didelį druskingumą Danijos sąsiauriuose (nuo 10‰ iki 30‰) lemiančiai

įtakoja

A. sniego krituliai.

B. didelis upių vandens pritekėjimas.

C. mažas garavimas.

D. pastovus vandenyno vandens pritekėjimas.

Uždavinys 4. (0-1)

Viena tona vidutiniškai druskingo vandens iš Baltijos jūros turi apie

A. 0,078 kg druskos.

B. 0,78 kg druskos.

C. 7,8 kg druskos.

D. 78 kg druskos.

Uždavinys 5. (0-1)

Druskingumą, kintantį nuo 2‰ iki virš 20‰ , turi vandenys išilgai krantų tos valstybės,

kuri piešinyje yra pažymėta skaičiumi

A. 1

B. 2

C. 3

D. 4

Uždavinys 6. (0-1)

Nurodyk rinkinį, kuriame piešinio skaičiams taisyklingai pateikta valstybių

pavadinimus.

A. 1-Suomija, 2-Švedija, 3-Estija, 4-Danija

B. 1-Švedija, 2-Norvegija, 3-Lietuva, 4-Vokietija

C. 1-Švedija, 2-Suomija, 3-Lietuva, 4-Danija

D. 1-Norvegija, 2-Švedija, 3-Estija, 4-Danija

Uždavinys 7. (0-1)

Žemėlapyje, masteliu 1 : 10 000 000, kelio ilgis yra lygus 7,7 cm. Tikrovėje maršrutas

turi

A. 7,7 km

B. 77 km

C. 770 km

D. 7700 km

Puslapis 3 iš 14

Uždavinys 8. (0-1)

Mokiniams reikėjo gauti 5 procentų druskos tirpalą vandenyje. Jie dirbo pasidaliję

į keturias grupes. Lentelėje pateikta šių grupių panaudotų komponentų masės.

Grupė

Druskos masė

Vandens masė

1 g

20 g

1 g

19 g

III

5 g

100 g

5 g

95 g

Kurios grupės taisyklingai parinko komponentų mases?

A. Tiktai III grupė.

B. Tiktai IV grupė.

C. I ir III grupės.

D. II ir IV grupės.

Informacija uždaviniams 9. ir 10.

Piešiniuose pavaizduota naudojamo susikalbėti jūroje Tarptautinio signalų kodo signalinės

vėliavėlės.

III

Uždavinys 9. (0-1)

Kuris iš pavaizduotų vėliavėlių piešinių turi 4 simetrijos ašis?

A. I

B. II

C. III

D. IV

Uždavinys 10. (0-1)

Kuris iš pavaizduotų vėliavėlių piešinių neturi simetrijos centro?

A. I

B. II

C. III

D. IV

Puslapis 4 iš 14

Informacija uždaviniams 11. ir 12.

Rimta problema yra Baltijos jūros užteršimas biogeninėmis medžiagomis. Diagramos

pavaizduoja Baltijos jūros šalių procentinę Baltijos jūros taršą azoto junginiais (diagrama a) ir

fosforo junginiais (diagrama b) 1995 metais.

Diagrama a

Diagrama b

Rusija

11%

Estija

Lietuva

Vokietija

Lietuva

Vokietija

Lenkija

37%

Lenkija

28%

Rusija

19%

Estija

Danija

Suomija

Danija

Suomija

Švedija

17%

Švedija

13%

Latvija

12%

Latvija

Pagal: www.naszbaltyk.pl

Uždavinys 11. (0-1)

Lenkijos procentinis dalyvavimas teršiant Baltijos jūrą azoto junginiais 1995 m. buvo

toks, kaip

A. Švedijos ir Rusijos kartu.

B. Rusijos ir Latvijos kartu.

C. Danijos ir Suomijos kartu.

D. Rusijos ir Suomijos kartu.

Uždavinys 12. (0-1)

Keturi mokiniai bandė pagal diagramas nustatyti, ar 1995 metais iš Lenkijos teritorijos į

Baltijos jūrą pateko daugiau tonų azoto junginių, ar fosforo junginių. Štai jų atsakymai:

Petras – Pateko daugiau tonų fosforo junginių.

Ieva – Pateko daugiau tonų azoto junginių.

Tomas – Į Baltijos jūrą pateko tiek pat tonų azoto kaip fosforo junginių.

Onutė – Neįmanoma apskaičiuoti, kadangi trūksta duomenų dėl šių junginių taršos

masės.

Kas atsakė teisingai?

A. Ieva

B. Tomas

C. Petras

D. Onutė

Uždavinys 13. (0-1)

Parink sakinį, kuris yra teisingas atsižvelgiant į vandenį kaip cheminį junginį.

A. Vanduo priklauso angliavandeniams.

B. Vandens cheminę sudėtį galima keisti.

C. Vandens cheminės sudėties negalima keisti.

D. Vanduo priklauso hidroksidams.

Puslapis 5 iš 14

Plik z chomika:

Inne pliki z tego folderu:

Inne foldery tego chomika: